Biblioterapija – vieta, kur gydoma žmogaus siela
Vieta, kur gydoma žmogaus siela – toks užrašas virš įėjimo į biblioteką pasitikdavo lankytojus dar Senovės Graikijoje. Biblioterapija, kuri yra psichoterapijos forma pasitelkus skaitymą, taip pat gali būti paaiškinta kaip tinkamo žmogaus ir tinkamos knygos susijungimas tinkamu laiku. Knygų naudojimas psichologinio konsultavimo stadijoje siekia senus laikus. Tokios terapijos metu biblioterapiautas susipažinęs su kliento gyvenimo istorija, jo išgyventomis ir užslėptomis emocijomis, tikslais ir pan. rekomenduoja pacientui skaityti konkretų literatūros kūrinį, susijusį su jo individualiomis problemomis. Kitoje sesijoje aptariamas knygos turinys, poveikis ir kitos klientui iškylančios asociacijos susijusios su jo pačio asmenybe. Tokiu būdu klientas suvokia, kad ne jis pirmas ar ne vienintelis žmogus, susidūręs su panašiomis problemomis, taip atranda naujas įžvalgas ir problemos sprendimų būdus, o kartais tiesiog mėgaujasi terapinių knygos ir galimybės reflektuoti poveikiu.
Šį sąrašą palaipsniui papildau naujomis knygomis ir kategorijomis, taip pat kviečiu rekomenduoti Jums patikusią knygą ir trumpai aprašyti savo įspūdžius. Tai galite padaryti rašydami el. p. andrejuslarionovas@gmail.com
APIE GYVENIMĄ, APIE MEILĘ
Colleen McCullough. Erškėčių paukščiai.
David Lodge. Terapija.
Francoise Sagan. Sveikas, liūdesy (2016)
Gaby Hauptmann. Ieškau vyro impotento bendram gyvenimui.
Gustave Flaubert. Ponia Bovari.
Irvin D. Yalom įvairios psichoterapinės novelės.
John Irving. Našlė vieneriems metams.
Kaverin Veniamin. Du kapitonai.
Margaret Mitchell. Vėjo nublokšti.
Paulo Coelho. Alchemikas.
Romain Gary, Emile Ajar. Gyvenimas dar prieš akis.
Ruvimas Frajermanas. Laukinis šuo dingas. Arba apysaka apie pirmąją meilę.
Sergejus Lukjanenko. Knygos apie sargybą.
Stefan Zweig. Širdies nerimas.
Valérie Perrin. Vanduo kapinių gėlėms.
Наталия Сухинина: Какого цвета боль? (audio knyga)
APIE MIRTĮ
Kate Atkinson. Gyvenimas po gyvenimo.
Levas Tolstojus. Ivano Iljičiaus mirtis.
Raymondas Moody. Gyvenimas po gyvenimo.
Søren Kierkegaard. Liga mirčiai.
APIE SENATVĘ
Bernardas Werberis. Angelų imperija.
Borisas Akuninas, Grigorijus Čchartišvilis. Kapinių istorijos. 1999–2004
Ernest Hemingway. Senis ir jūra.
Filomena Taunytė. Laimingas senelių gyvenimas.
Gabriel Garcia Marquez. Šimtas metų vienatvės.
Marcus Tullius Cicero. Pokalbiai apie senatvę ir bičiulystę.
Stephen King. Nemiga.
Individuali biblioterapija
Individualios biblioterapijos proceso pradžioje vyksta susipažinimas su klientu, jo problemomis ir poreikiais. Biblioterapeutas pradžioje pasiūlo skaityti vieną kūrinį (knygą), stebi šio skaitymo poveikį kliento asmenybei ir tik paskui pereina prie sekančių skaitinių. Tačiau tokio skaitymo proceso metu praktiškai „pašalinama” biblioterapeuto asmenybė. Biblioterapeutas gali padėti klientui reflektuoti į perskaitytą literatūrą, inicijuoti tolimesnį kliento kūrybinį potencialą ir įžvalgas remiantis perskaityta medžiaga. Biblioterapeutas gali paprašyti klientą sukurti skaitomos istorijos tęsinį nutraukus skaitymą pabaigoje arba alternatyvinę pabaigą perskaitytam kūriniui. Tokios ir panašios intervencijos atliekamos tik atsižvelgus į kliento galimybes ir poreikį, kartais gali pakakti paprasčiausių interpretacijų į kliento išsakytas mintis, kurios gali nurodyti jam naujas įžvalgas pritaikant jas savo asmenybės korekcijos procese.
Individualios biblioterapijos metu:
-
biblioterapeutas susipažįsta su žmogaus gyvenimo istorija, emociniais išgyvenimais, poreikiais;
-
parenka literatūros kūrinius, kurie atliepia jo situaciją;
-
skaitymas tampa savęs pažinimo ir vidinio augimo priemone.
Knygos gali įkvėpti naujam gyvenimo etapui, padėti peržiūrėti nuostatas, rasti sprendimų savo problemoms. Dažniausiai sudaromas skaitymo planas iš kelių knygų (6–8 kūriniai), atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, intelektualinį lygį, skaitymo patirtį ir pomėgius.
Biblioterapeutas ne tik rekomenduoja kūrinius, bet ir padeda reflektuoti jų turinį – pavyzdžiui, skatina klientą kurti alternatyvias istorijos pabaigas ar aptarti personažų patirtis. Tokiu būdu žmogus atranda naujų įžvalgų ir įrankių savo asmenybės keitimosi procese.
Grupinė biblioterapija
Grupinė biblioterapija ypatingai svarbi resocializacijos procese, nes padeda mažinti atskirtį ir kurti bendrystės jausmą. Jos metu:
-
skaitoma rekomenduota literatūra;
-
vyksta grupiniai pokalbiai apie perskaitytą tekstą;
-
dalijamasi mintimis ir emocijomis, ieškoma bendrų išgyvenimų taškų.
Svarbi grupinės biblioterapijos dalis – tarpusavio ryšiai. Dalyviai mokosi konstruktyviai bendrauti, spręsti konfliktus, prisiimti atsakomybę, priimti vieni kitus. Grupė tampa socialiniu mikro-modeliu, kuriame formuojasi nauji santykių įgūdžiai ir pasitikėjimas kitais žmonėmis.
Grupinės biblioterapijos tikslai:
a) įtraukti žmogų į bendrą veiklą;
b) padėti atpažinti problemas;
c) mažinti socialinę atskirtį;
d) suteikti galimybę patirti priėmimą ir būti naudingu kitiems.
Biblioterapijos vertė resocializacijoje
Biblioterapija padeda žmonėms, einantiems naujo gyvenimo keliu, atpažinti ir įvardyti savo emocijas, sustiprinti savivertę, atrasti naujas kryptis ir stiprybes. Tai nėra tik skaitymas – tai terapinis procesas, kuris ugdo žmogaus gebėjimą reflektuoti, kurti ir keistis.
Šį sąrašą palaipsniui pildau naujomis knygomis ir kategorijomis. Taip pat kviečiu Jus rekomenduoti patikusią knygą ir trumpai pasidalinti savo įspūdžiais. Tai galite padaryti naudodamiesi apačioje pateikta forma arba susisiekti nurodytais kontaktais.